- Главная
- Разное
- Дизайн
- Бизнес и предпринимательство
- Аналитика
- Образование
- Развлечения
- Красота и здоровье
- Финансы
- Государство
- Путешествия
- Спорт
- Недвижимость
- Армия
- Графика
- Культурология
- Еда и кулинария
- Лингвистика
- Английский язык
- Астрономия
- Алгебра
- Биология
- География
- Детские презентации
- Информатика
- История
- Литература
- Маркетинг
- Математика
- Медицина
- Менеджмент
- Музыка
- МХК
- Немецкий язык
- ОБЖ
- Обществознание
- Окружающий мир
- Педагогика
- Русский язык
- Технология
- Физика
- Философия
- Химия
- Шаблоны, картинки для презентаций
- Экология
- Экономика
- Юриспруденция
II. SVIETIMO REFORMA IR POLITIKA презентация
Содержание
- 1. II. SVIETIMO REFORMA IR POLITIKA
- 2. Paskaitos tikslai Supažindinti studentus su :
- 3. Švietimo reforma Švietimo reforma prasidėjo 1988m. ir
- 4. I etapas iki 1997 m. 1988 m.
- 5. Antrasis etapas1998 – 2001 metai: kuriama
- 6. Trečiasis etapas. 2001 – 2004 metai Strateginiai
- 7. Švietimo reformos problemos: nepakankamas švietimo sferos finansavimas.
- 8. Švietimo reformos problemos: menkėja studijų kokybė, ne
- 9. Reformos pasiekimai: prieita prie dešimt
- 10. Vyriausybės 2001-12-14 nutarimu Nr. 1520 patvirtintos Bendrojo
- 11. Moksleivio krepšelio lėšos skirtos mokytojų atlyginimams,
- 12. Įgyvendinus švietimo finansavimo reformą lėšos mokyklų steigėjams
- 13. Trys moksleivio krepšelio įvedimo etapai:
- 14. 2) Antrasis etapas 2002 m. rengiant
- 15. Trečiasis etapas Nuo 2004 metų moksleivio
- 16. Statistikos departamento duomenimis Lietuvoje nedidelė nacionalinio produkto
- 17. Lietuvos BVP dalis švietimui ir mokslui
- 18. Prancūzijos išlaidos švietimui, proc. nuo BVP
- 19. Prancūzija Prancūzijos išlaidos aukštajam mokslui
- 20. Vokietijos išlaidos švietimui, proc. nuo BVP
- 21. Vokietija Vokietijoje išlaidos švietimui per 2003
- 22. Švietimo įstatyme užfiksuota kad švietimas - prioritetinė
- 23. Dėl lėšų stokos neatnaujinama mokyklų įranga, mokymo
- 24. Švietimo išlaidų struktūrą sudaro: Tiesioginės besimokančiųjų (jų
- 25. 2010 m. – suėjo VIENERI METAI MOKSLO
- 26. Ką numatė reformos aukštųjų mokyklų autonomijos ir
- 27. Mokslo kokybės srityje: Sustiprinti mokslo programinio-konkursinio
- 28. Deja KT 2011 m. gruodžio 22 d.
- 29. Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus, švietimo ir
- 30. Tuo pačiu metu opozicija taip pat įregistravo
- 31. G. Steponavičiaus aiškina, kad: po Konstitucinio Teismo
- 32. G. Steponavičius aiškina „Dabar būtų nekonstruktyvu imtis
- 33. Skubos tvarka siūloma: pataisyti tas nuostatas, kurias
- 34. 1-ir metai rotacijai siūlomi kad
- 35. Kreditas siejamas su studijų metais Mokslo ir
- 36. Pasiūlymai dėl valdymo siūlant nustatyti laikiną
- 37. Funkcija spręsti su finansais susijusius klausimus
- 38. Taip pat siūloma priimti patikslinamojo pobūdžio pakeitimus
- 39. Opozicijos siūlymai Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariai
- 40. Laikinojo mokslo ir studijų įstatymo projekte siūloma:
- 41. Projekte siūloma nemokamą mokslą laiduoti tik tiems
- 42. Siūlomas Vyriausybės planavimas Vyriausybė privalėtų planuoti
- 43. Laikinojo įstatymo projekte teigiama, jog gerai besimokančiais
- 44. Laikinojo įstatymo projekte Visiems piliečiams, priimtiems į
- 45. Jeigu po žinių patikros studento mokymosi rezultatai
- 46. Mokantis studijų įmoką studentas galės imti paskolą
- 47. Pateiktus projektus reglamentuojančius mokslą ir studijas,
- 48. Kodėl Lietuvoje stringa svarbiausios reformos? Jau du
- 49. Ar galime sau leisti? Tikrai negalime sau
- 50. Kokios yra neūkiškumo priežastys? Apie šiuos dalykus
- 51. Bandymai aiškinti priežastis Yra daug teorinių
- 52. Bendrųjų išteklių problema Lietuvoje, kaip ir daugelyje
- 53. Kaip tai atrodo praktiškai? Iš finansų ministrės
- 54. Naudojami triukai paprastai lėšų prašoma daugiau nei
- 55. Problema yra ir atskiro žmogaus lygmenyje
- 56. Natūralu, kad naudos gavėjai: kurie nesusiduria
- 57. Priešingai, mokesčių mokėtojai yra išsibarstę ir laimėtų
- 58. Tad kaip pasiekti didesnį efektyvumą viešąjame sektoriuje?
- 59. Ką daryti? Subsidiarumo principas labai populiarus ES:
- 60. Deja, Lietuva šioje srityje yra padariusi kritinių
- 61. Jei vyriausybė nori pajudėti į priekį su
- 62. Švietimo politika Lietuvoje: Skirstomoji ( išteklių
- 63. KLAUSIMAI Švietimo reformos būtinumas. Švietimo reformos eiga,
Слайд 2Paskaitos tikslai
Supažindinti studentus su :
Švietimo reformos būtinumu;
Švietimo reformos eiga;
Švietimo politikos
formavimu;
Kodėl Lietuvoje stringa reformos?
Kodėl Lietuvoje stringa reformos?
Слайд 3Švietimo reforma
Švietimo reforma prasidėjo 1988m. ir vyksta iki dabar.
Pirmasis etapas vyko
iki 1997 metų;
Antrasis etapas 1998 – 2001 metais;
Trečiasis etapas 2001 – 2004 metais.
Antrasis etapas 1998 – 2001 metais;
Trečiasis etapas 2001 – 2004 metais.
Слайд 4I etapas iki 1997 m.
1988 m. paskelbta:
tautinės mokyklos koncepcija,
švietimo
reformos pagrindai – mokyklų tipai, ugdymo turinio koncepcijos, mokyklų nuostatai.
Reorganizuota kultūros ir švietimo ministerija
(dabar švietimo ir mokslo ministerija).
Pradėta aukštųjų ir profesinių mokyklų pertvarka.
Reorganizuota studijų doktorantūros tvarka.
Įvesta tripakopė programa, atsivėrė keliai mainų programoms.
Reorganizuota kultūros ir švietimo ministerija
(dabar švietimo ir mokslo ministerija).
Pradėta aukštųjų ir profesinių mokyklų pertvarka.
Reorganizuota studijų doktorantūros tvarka.
Įvesta tripakopė programa, atsivėrė keliai mainų programoms.
Слайд 5Antrasis etapas1998 – 2001 metai:
kuriama vieninga tęstinė lietuvių švietimo sistema, aprėpianti
formalųjį ir neformalųjį švietimą,
išplėtojant valstybinių ir privačių švietimo įstaigų tinklą.
Prioritetiniai tikslai :
studijų modernizavimas ,
švietimo kokybės gerinimas ,
studijų sąlygų tobulinimas,
švietimo sistemos harmonizavimas.
išplėtojant valstybinių ir privačių švietimo įstaigų tinklą.
Prioritetiniai tikslai :
studijų modernizavimas ,
švietimo kokybės gerinimas ,
studijų sąlygų tobulinimas,
švietimo sistemos harmonizavimas.
Слайд 6Trečiasis etapas. 2001 – 2004 metai
Strateginiai planai į ateitį.
Apibendrinami atlikti
rezultatai,
tikslinama programa ir plėtojama švietimo sistema.
tikslinama programa ir plėtojama švietimo sistema.
Слайд 7Švietimo reformos problemos:
nepakankamas švietimo sferos finansavimas.
per mažos lėšos skiriamos studentų paruošimui.
maži
dėstytojų ir mokytojų atlyginimai (vieni mažiausių Europoj).
Mokslui ir tyrimams skiriama 1,9% BVP Europoje, o Lietuvoj - 0,7% BVP.
Mokslui ir tyrimams skiriama 1,9% BVP Europoje, o Lietuvoj - 0,7% BVP.
Слайд 8Švietimo reformos problemos:
menkėja studijų kokybė, ne pagal valstybės kišenę yra studijų
vietų skaičius. Kyla grėsmė diplomų nuvertėjimui.
menka materialinė mokslo bazė( pvz. – kompiuteriai).
didelis atotrūkis tarp miesto ir kaimo mokyklų.
nuotolinio distancinio mokymo plėtojimo stoka.
per didelis dėstytojų ir mokytojų krūvis. Europoj dėstytojo valandų norma – 400 valandų.
Dalis mokytojų nėra specialistai.
trūksta autobusiukų moksleiviams vežioti.
menka materialinė mokslo bazė( pvz. – kompiuteriai).
didelis atotrūkis tarp miesto ir kaimo mokyklų.
nuotolinio distancinio mokymo plėtojimo stoka.
per didelis dėstytojų ir mokytojų krūvis. Europoj dėstytojo valandų norma – 400 valandų.
Dalis mokytojų nėra specialistai.
trūksta autobusiukų moksleiviams vežioti.
Слайд 9Reformos pasiekimai:
prieita prie dešimt metų pagrindinio ir dvylika metų vidurinio
ugdymo mokyklose.
įdiegta valstybinių brandos egzaminų sistema.
atsirado vadovėlių, programų, pasirenkamų dalykų.
išsilavinimas visuomenei tapo labai svarbus.
priėjimas prie mokinio krepšelio.
suformuota keturių pakopų profesinių mokyklų sistema.
švietimą pradėjo remti verslo įmonės.
įdiegta valstybinių brandos egzaminų sistema.
atsirado vadovėlių, programų, pasirenkamų dalykų.
išsilavinimas visuomenei tapo labai svarbus.
priėjimas prie mokinio krepšelio.
suformuota keturių pakopų profesinių mokyklų sistema.
švietimą pradėjo remti verslo įmonės.
Слайд 10Vyriausybės 2001-12-14 nutarimu Nr. 1520 patvirtintos
Bendrojo lavinimo mokyklų finansavimo reformos nuostatos.
Jose buvo numatyta nuo 2002 m. pradžios įgyvendinti principą „pinigai paskui mokinį“,
tai yra nustatyti moksleivio krepšelį – tikslines valstybės lėšas vaiko ugdymui finansuoti.
tai yra nustatyti moksleivio krepšelį – tikslines valstybės lėšas vaiko ugdymui finansuoti.
Слайд 11Moksleivio krepšelio lėšos skirtos
mokytojų atlyginimams,
pavadavimui,
socialiniam draudimui,
kvalifikacijos tobulinimui,
vadovėliams,
mokymo priemonėms,
valdymui, mokyklos bibliotekai,
pedagoginei socialinei
ir psichologinei pagalbai.
valdymui, mokyklos bibliotekai,
pedagoginei socialinei
ir psichologinei pagalbai.
Слайд 12Įgyvendinus švietimo finansavimo reformą
lėšos mokyklų steigėjams buvo skiriamos pagal moksleivių skaičių.
Be moksleivių krepšelių, ugdymo įstaigų biudžetą sudarė:
lėšos, kurias pastato eksploatacijai, komunalinėms išlaidoms ir kt. skiria įstaigos steigėjas,
taip pat tikslinės lėšos programoms ir projektams vykdyti,
rėmėjų ir kitos lėšos.
Слайд 13Trys moksleivio krepšelio įvedimo etapai:
Pirmasis etapas. 2002 metais vadovėliams, pedagogų
tobulinimuisi ir vaizdinėms priemonėms bei techninėms priemonėms skiriama 1/3 moksleivio krepšelyje nustatytų lėšų.
Steigėjas moksleivių krepšelius bendrojo lavinimo mokyklai paskiria atsižvelgdamas į joje esančių sutartinių moksleivių skaičių.
Iki 15 proc. moksleivių krepšelių lėšų steigėjas gali perskirstyti bendrojo lavinimo mokykloms ugdymo procesui finansuoti;
Steigėjas moksleivių krepšelius bendrojo lavinimo mokyklai paskiria atsižvelgdamas į joje esančių sutartinių moksleivių skaičių.
Iki 15 proc. moksleivių krepšelių lėšų steigėjas gali perskirstyti bendrojo lavinimo mokykloms ugdymo procesui finansuoti;
Слайд 142) Antrasis etapas
2002 m. rengiant LR 2003 m. valstybės biudžeto
ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo projektą,
švietimo ir mokslo ministro teikimu nustatomas moksleivio krepšelio dydis ir numatomos valstybės biudžeto lėšos valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo procesui finansuoti.
Vadovėliams, pedagogų tobulinimuisi ir vaizdinėms priemonėms bei techninėms priemonėms skiriama 2/3 moksleivio krepšelyje nustatytų lėšų, o steigėjas gali perskirstyti iki 10 proc. skiriamų lėšų.
švietimo ir mokslo ministro teikimu nustatomas moksleivio krepšelio dydis ir numatomos valstybės biudžeto lėšos valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių bendrojo lavinimo mokyklų ugdymo procesui finansuoti.
Vadovėliams, pedagogų tobulinimuisi ir vaizdinėms priemonėms bei techninėms priemonėms skiriama 2/3 moksleivio krepšelyje nustatytų lėšų, o steigėjas gali perskirstyti iki 10 proc. skiriamų lėšų.
Слайд 15Trečiasis etapas
Nuo 2004 metų moksleivio krepšelio dydis ir lėšos mokyklų
steigėjams nustatomi ir skiriami tokia pat tvarka kaip ir antrajame etape.
Vadovėliams, pedagogų tobulinimuisi ir vaizdinėms priemonėms bei techninėms priemonėms skiriamos visos moksleivio krepšelyje numatytos lėšos.
Steigėjas gali perskirstyti mokykloms iki 10 proc. skiriamų lėšų.
Vadovėliams, pedagogų tobulinimuisi ir vaizdinėms priemonėms bei techninėms priemonėms skiriamos visos moksleivio krepšelyje numatytos lėšos.
Steigėjas gali perskirstyti mokykloms iki 10 proc. skiriamų lėšų.
Слайд 16Statistikos departamento duomenimis
Lietuvoje nedidelė nacionalinio produkto dalis, tenkanti švietimui, yra kur
kas mažesnė, negu daugelio besivystančių šalių.
Išsivysčiusios šalys, kurių nacionalinis produktas, tenkantis vienam gyventojui, dešimtis kartų viršija Lietuvos BVP, švietimo reikmėms skiria kur kas didesnę lėšų dalį.
Dėl prastos ekonominės situacijos švietimas iki šiol nėra finansuojamas kaip prioritetinė mūsų raidos sritis.
Išsivysčiusios šalys, kurių nacionalinis produktas, tenkantis vienam gyventojui, dešimtis kartų viršija Lietuvos BVP, švietimo reikmėms skiria kur kas didesnę lėšų dalį.
Dėl prastos ekonominės situacijos švietimas iki šiol nėra finansuojamas kaip prioritetinė mūsų raidos sritis.
Слайд 19Prancūzija
Prancūzijos išlaidos aukštajam mokslui palaipsniui mažėjo nuo 1999 m., kai
jos sudarė daugiau nei 1,25 proc. BVP. 2004 m. BVP dalis švietimui nukrito iki šiek tiek daugiau nei 1,2 proc. (žr. 1 diagramą).
Слайд 21Vokietija
Vokietijoje išlaidos švietimui per 2003 m. jšiek tiek sumažėjo, palyginti su
2002 m.,
tačiau 2004 m. BVP išlaidos švietimui vėl išaugo iki 1,4 proc. BVP
tačiau 2004 m. BVP išlaidos švietimui vėl išaugo iki 1,4 proc. BVP
Слайд 22Švietimo įstatyme užfiksuota
kad švietimas - prioritetinė Lietuvos Respublikos raidos sritis, tačiau
tai tik deklaracija.
Kad finansavimo švietimui neužtenka, rodo ir tai, kaip nuskurdo dauguma mokyklų:
tiek bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštesniųjų, tiek ir aukštųjų.
Kad finansavimo švietimui neužtenka, rodo ir tai, kaip nuskurdo dauguma mokyklų:
tiek bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštesniųjų, tiek ir aukštųjų.
Слайд 23Dėl lėšų stokos
neatnaujinama mokyklų įranga, mokymo priemonės.
Neseniai pasirodė keletas
naujų vadovėlių bendrojo lavinimo mokykloms, tačiau to nepakankama, kad susikurtų konkurenciją skatinanti vadovėlių rinka.
Bibliotekos beveik negauna naujų knygų ir žurnalų.
Bibliotekos beveik negauna naujų knygų ir žurnalų.
Слайд 24Švietimo išlaidų struktūrą sudaro:
Tiesioginės besimokančiųjų (jų tėvų) išlaidos;
Sąlyginės išlaidos, kurios paskaičiuojamos
negautų atlyginimų pavidale ir kurias turi besimokantys aukštesnėse mokymosi pakopose;
Tiesioginės valstybės išlaidos švietimui;
Sąlyginės valstybės išlaidos švietimui , kurios skaičiuojamos kaip negauti mokesčiai nuo besimokančiųjų negautų atlyginimų, prarastų uždarbių.
Tiesioginės valstybės išlaidos švietimui;
Sąlyginės valstybės išlaidos švietimui , kurios skaičiuojamos kaip negauti mokesčiai nuo besimokančiųjų negautų atlyginimų, prarastų uždarbių.
Слайд 252010 m. – suėjo VIENERI METAI MOKSLO IR STUDIJŲ SISTEMOS REFORMAI
Buvo
džiaugiamasi šiais pagrindiniais nuveiktais darbais:
Visa apimtimi finansuojamos studijos
Garantuojamas studijų socialinis prieinamumas
Sukurtos ir stiprinamos paskatos studijų kokybei rastis
Aukštosios mokyklos įgyja visavertę autonomiją
Lietuvos mokslas orientuojamas į tarptautinę kokybę
Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai) – šiuolaikinių technologijų proveržis
Visa apimtimi finansuojamos studijos
Garantuojamas studijų socialinis prieinamumas
Sukurtos ir stiprinamos paskatos studijų kokybei rastis
Aukštosios mokyklos įgyja visavertę autonomiją
Lietuvos mokslas orientuojamas į tarptautinę kokybę
Integruoti mokslo, studijų ir verslo centrai (slėniai) – šiuolaikinių technologijų proveržis
Слайд 26Ką numatė reformos aukštųjų mokyklų autonomijos ir atskaitomybės visuomenei srityje?
Išplėsti
aukštųjų mokyklų autonomiją ir
pagerinti jų valdymą perduodant joms turto disponavimo teises
ir padidinant aukštųjų mokyklų tarybų vaidmenį – taip bus didinama aukštosios mokyklos atsakomybė už savo veiklos rezultatus,
tarybose dalyvaujant socialiniams partneriams.
pagerinti jų valdymą perduodant joms turto disponavimo teises
ir padidinant aukštųjų mokyklų tarybų vaidmenį – taip bus didinama aukštosios mokyklos atsakomybė už savo veiklos rezultatus,
tarybose dalyvaujant socialiniams partneriams.
Слайд 27Mokslo kokybės srityje:
Sustiprinti mokslo programinio-konkursinio
finansavimo sistemą
išplėtojant Lietuvos mokslo tarybos
funkcijas – taip siekiant didesnio mokslinės veiklos
tikslingumo,
ryšio su visuomenės ir ūkio poreikiais, mokslinių tyrimų kokybės augimo.
Pakeisti mokslo veiklos rezultatų vertinimo ir finansavimo principus,
labiau pabrėžiant kokybinį vertinimą,
derinant ilgalaikį bazinį su konkurenciniu programiniu-konkursiniu finansavimu.
tikslingumo,
ryšio su visuomenės ir ūkio poreikiais, mokslinių tyrimų kokybės augimo.
Pakeisti mokslo veiklos rezultatų vertinimo ir finansavimo principus,
labiau pabrėžiant kokybinį vertinimą,
derinant ilgalaikį bazinį su konkurenciniu programiniu-konkursiniu finansavimu.
Слайд 28Deja KT 2011 m. gruodžio 22 d. pripažino
kad Konstitucijai prieštarauja
šios Mokslo ir studijų įstatymo nuostatos:
vienas iš esminių valstybinių aukštųjų mokyklų struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos,
valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organų įgaliojimai nutraukiami 2011 m. gruodžio 31 d. nesibaigus jų kadencijai.
vienas iš esminių valstybinių aukštųjų mokyklų struktūros pertvarkos elementų - aukštųjų mokyklų savivaldai būdingų valdymo funkcijų perdavimas tarybai, kurią sudarant akademinė bendruomenė neturi lemiamos įtakos,
valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo organų įgaliojimai nutraukiami 2011 m. gruodžio 31 d. nesibaigus jų kadencijai.
Слайд 29Konstituciniam Teismui (KT) išaiškinus,
švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigia,
kad šiuo metu jie :
pildą teisinio reguliavimo vakuumą;
2012-01-12 Seime įregistravo:
Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
pildą teisinio reguliavimo vakuumą;
2012-01-12 Seime įregistravo:
Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą.
Слайд 30Tuo pačiu metu opozicija taip pat įregistravo įstatymo pataisas
Ministras atkreipė dėmesį,
kad:
opozicijos įregistruotas laikinasis įstatymas pateiktas:
nesikonsultavus su akademine bendruomene,
studentais,
kitais suinteresuotais asmenimis
opozicijos įregistruotas laikinasis įstatymas pateiktas:
nesikonsultavus su akademine bendruomene,
studentais,
kitais suinteresuotais asmenimis
Слайд 31G. Steponavičiaus aiškina, kad:
po Konstitucinio Teismo išaiškinimo svarbu atlikti būtinus darbus,
kurių laukia akademinė bendruomenė
ir be kurių gali būti sutrikdyta kasdienė universitetų ir kolegijų veikla.
ir be kurių gali būti sutrikdyta kasdienė universitetų ir kolegijų veikla.
Слайд 32G. Steponavičius aiškina
„Dabar būtų nekonstruktyvu imtis didelės apimties darbų - keisti
visas įstatymo nuostatas, kurias KT pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai.
Juo labiau - tokius svarbius dalykus kaip valstybinių aukštųjų mokyklų valdymas.
Tam būtinos konsultacijos su akademine bendruomene,
teisės specialistų siūlymai ieškant geriausio sprendimo”.
Juo labiau - tokius svarbius dalykus kaip valstybinių aukštųjų mokyklų valdymas.
Tam būtinos konsultacijos su akademine bendruomene,
teisės specialistų siūlymai ieškant geriausio sprendimo”.
Слайд 33Skubos tvarka siūloma:
pataisyti tas nuostatas, kurias suspendavus stabdoma aukštųjų mokyklų ir
mokslo institucijų finansinė veikla.
Be to, po konsultacijų su akademinės bendruomenės atstovais teikiame ir naują studentų rotacijos terminą - kas vieneri studijų metai“.
Be to, po konsultacijų su akademinės bendruomenės atstovais teikiame ir naują studentų rotacijos terminą - kas vieneri studijų metai“.
Слайд 341-ir metai rotacijai siūlomi
kad dalis aukštųjų mokyklų studijas organizuoja
tokiu būdu,
kad semestras nesutampa su akademiniu mokymosi laikotarpiu,
nes atsiskaitoma už visus studijų metus,
t.y. pagrindinės studijų patikros rezultatas fiksuojamas studijų metų pabaigoje.
kad semestras nesutampa su akademiniu mokymosi laikotarpiu,
nes atsiskaitoma už visus studijų metus,
t.y. pagrindinės studijų patikros rezultatas fiksuojamas studijų metų pabaigoje.
Слайд 35Kreditas siejamas su studijų metais
Mokslo ir studijų įstatymas studijų rezultatų vertinimo
vienetą - kreditą sieja su studijų metais.
Vieneri studijų metai šiuo metu yra aiškiausias reguliarios studijų rezultatų peržiūros ir atitinkamai vykdomos studentų rotacijos terminas.
Vieneri studijų metai šiuo metu yra aiškiausias reguliarios studijų rezultatų peržiūros ir atitinkamai vykdomos studentų rotacijos terminas.
Слайд 36Pasiūlymai dėl valdymo
siūlant nustatyti laikiną teisinį reguliavimą dėl valstybinių aukštųjų
mokyklų valdymo,
teikiami įstatymo 21 ir 22 straipsnio pakeitimai:
dėl aukštųjų mokyklų finansų valdymo.
teikiami įstatymo 21 ir 22 straipsnio pakeitimai:
dėl aukštųjų mokyklų finansų valdymo.
Слайд 37 Funkcija spręsti su finansais susijusius klausimus
Projekte suteikiama valstybinių aukštųjų
mokyklų senatams (akademinėms taryboms):
jie tvirtins universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui)
ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką
bei svarbiausius su tuo susijusius sprendimus;
tvirtins rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą.
jie tvirtins universiteto lėšų (taip pat lėšų, skirtų vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui)
ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais tvarką
bei svarbiausius su tuo susijusius sprendimus;
tvirtins rektoriaus (direktoriaus) pateiktą aukštosios mokyklos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir šios sąmatos įvykdymo ataskaitą.
Слайд 38Taip pat siūloma
priimti patikslinamojo pobūdžio pakeitimus įstatymo 7, 10 ir 69
straipsniuose:
nustatant prievoles nevalstybinėms aukštosioms mokykloms ir mokslinių tyrimų institutams atsiskaityti visuomenei už joms paskirtų valstybės biudžeto naudojimą,
prilyginant Lietuvoje įsteigtų užsienio aukštųjų mokyklų filialų statusą nevalstybinėms aukštosioms mokykloms.
nustatant prievoles nevalstybinėms aukštosioms mokykloms ir mokslinių tyrimų institutams atsiskaityti visuomenei už joms paskirtų valstybės biudžeto naudojimą,
prilyginant Lietuvoje įsteigtų užsienio aukštųjų mokyklų filialų statusą nevalstybinėms aukštosioms mokykloms.
Слайд 39Opozicijos siūlymai
Seimo socialdemokratų partijos frakcijos nariai Vytenis Povilas Andriukaitis ir Juozas
Olekas įregistravo:
Laikinojo mokslo ir studijų įstatymo projektą,
kuriuo laikinai būtų galima valdyti valstybines aukštąsias mokyklas.
Laikinojo mokslo ir studijų įstatymo projektą,
kuriuo laikinai būtų galima valdyti valstybines aukštąsias mokyklas.
Слайд 40Laikinojo mokslo ir studijų įstatymo projekte siūloma:
atstatyti aukštųjų mokyklų autonomiją,
kad
rektoriaus rinkimų teisės būtų atiduotos senatui;
priežiūros ir kontrolės taryba būtų formuojama taip, kaip pasisakė KT;
tiksliai aprašytos nuostatos dėl nemokamo mokslo gerai besimokantiems studentams.
priežiūros ir kontrolės taryba būtų formuojama taip, kaip pasisakė KT;
tiksliai aprašytos nuostatos dėl nemokamo mokslo gerai besimokantiems studentams.
Слайд 41Projekte siūloma
nemokamą mokslą laiduoti tik tiems gerai besimokantiems piliečiams, kurie studijuoja
valstybės užsakymu,
tenkinant pagal iš anksto paskelbtus skaičius jos nustatytų atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį
ir jei mokymasis bei rezultatai po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio (kas pusę metų) atliktos studijuojamųjų dalykų žinių patikros atitinka gero mokymosi kriterijus.
tenkinant pagal iš anksto paskelbtus skaičius jos nustatytų atitinkamų sričių (krypčių) specialistų poreikį
ir jei mokymasis bei rezultatai po kiekvieno akademinio mokymosi laikotarpio (kas pusę metų) atliktos studijuojamųjų dalykų žinių patikros atitinka gero mokymosi kriterijus.
Слайд 42Siūlomas Vyriausybės planavimas
Vyriausybė privalėtų planuoti darbo vietų skaičių viešajame ir
privačiajame sektoriuje,
pagal tai jaunieji specialistai galės prognozuoti, ar turės darbą ateityje.
pagal tai jaunieji specialistai galės prognozuoti, ar turės darbą ateityje.
Слайд 43Laikinojo įstatymo projekte
teigiama, jog gerai besimokančiais laikomi studentai, kurie neturi akademinių
skolų,
kurių studijų dalykų įvertinimo vidurkis per semestrą yra ne mažesnis negu „aštuoni“ pagal dešimties balų vertinimo skalę.
kurių studijų dalykų įvertinimo vidurkis per semestrą yra ne mažesnis negu „aštuoni“ pagal dešimties balų vertinimo skalę.
Слайд 44Laikinojo įstatymo projekte
Visiems piliečiams, priimtiems į aukštąsias mokyklas pagal valstybės užsakymą,
iki pirmos žinių patikros laiduojamas nemokamas mokslas.
Įvedama galimybė nemokamai mokytis socialiai remtiniems studentams.
Слайд 45Jeigu po žinių patikros
studento mokymosi rezultatai neatitinka nustatytų gero mokymosi kriterijų,
jis netenka teisės į nemokamą vietą,
užleisdamas ją tam studentui, pasiekusiam gero mokymosi kriterijų lygį.
Praradęs nemokamą vietą studentas, norėdamas tęsti studijas, privalo mokėti nustatyto dydžio įmoką
Слайд 46Mokantis studijų įmoką studentas galės
imti paskolą iš valstybės studijų fondo, tad
jis nebeįsipareigos komerciniams bankams mokėti dideles palūkanas.
gali gauti dalinį įmokos kompensavimą, jei toliau gerai mokosi
gali gauti dalinį įmokos kompensavimą, jei toliau gerai mokosi
Слайд 47Pateiktus projektus
reglamentuojančius mokslą ir studijas, numatoma svarstyti sausio 17-19 dienomis
neeilinėje Seimo sesijoje.
Слайд 48Kodėl Lietuvoje stringa svarbiausios reformos?
Jau du dešimtmečiai nepriklausomybės, o politikai vis
dar kalba, kad kai kurios svarbiausios reformos iš esmės nepradėtos.
Tai pagrinde liečia sveikatos apsaugos ar švietimo institucijų tinklą.
Tai pagrinde liečia sveikatos apsaugos ar švietimo institucijų tinklą.
Слайд 49Ar galime sau leisti?
Tikrai negalime sau leisti, kad mokinių vienam mokytojui
turėtume beveik dvigubai mažiau, nei Vokietijoje.
Pagal ligoninių lovų skaičių tūkstančiui gyventojų taip pat esame vieni „pirmaujančių“ Europos Sąjungoje (ES).
Pagal ligoninių lovų skaičių tūkstančiui gyventojų taip pat esame vieni „pirmaujančių“ Europos Sąjungoje (ES).
Слайд 50Kokios yra neūkiškumo priežastys?
Apie šiuos dalykus šnekama jau daug metų,
problemos
suvokimo lygis yra didelis,
ne viena viešojo sektoriaus efektyvumo studija tuos dalykus yra konstatavusi,
Bet didelio progreso iš esmės nėra.
ne viena viešojo sektoriaus efektyvumo studija tuos dalykus yra konstatavusi,
Bet didelio progreso iš esmės nėra.
Слайд 51Bandymai aiškinti priežastis
Yra daug teorinių aiškinimų kodėl viešasis sektorius yra
linkęs būti pernelyg didelis.
Pvz., R.Kuodis mano, kad nemažą to perteklinio išsipūtimo gali paaiškinti vadinamoji bendrųjų išteklių problema. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, biudžeto lėšų gavėjai yra išsibarstę, o finansų ministerija, anot jų, turi surinkti pakankamai pajamų, kad patenkintų jų norus. Kiekvienas iš asignavimų valdytojų, nekreipdamas dėmesio į kitų poreikius, turi savo išlaidų prioritetus, kuriuos gali geriau patenkinti “melždamas” bendrąjį biudžetą. Tai ir yra bendrųjų išteklių problema
Pvz., R.Kuodis mano, kad nemažą to perteklinio išsipūtimo gali paaiškinti vadinamoji bendrųjų išteklių problema. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, biudžeto lėšų gavėjai yra išsibarstę, o finansų ministerija, anot jų, turi surinkti pakankamai pajamų, kad patenkintų jų norus. Kiekvienas iš asignavimų valdytojų, nekreipdamas dėmesio į kitų poreikius, turi savo išlaidų prioritetus, kuriuos gali geriau patenkinti “melždamas” bendrąjį biudžetą. Tai ir yra bendrųjų išteklių problema
Слайд 52Bendrųjų išteklių problema
Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, biudžeto lėšų gavėjai
yra išsibarstę,
o finansų ministerija, turi surinkti pakankamai pajamų, kad patenkintų jų norus.
Kiekvienas iš asignavimų valdytojų, nekreipdamas dėmesio į kitų poreikius, turi savo išlaidų prioritetus, kuriuos gali geriau patenkinti “melždamas” bendrąjį biudžetą.
o finansų ministerija, turi surinkti pakankamai pajamų, kad patenkintų jų norus.
Kiekvienas iš asignavimų valdytojų, nekreipdamas dėmesio į kitų poreikius, turi savo išlaidų prioritetus, kuriuos gali geriau patenkinti “melždamas” bendrąjį biudžetą.
Слайд 53Kaip tai atrodo praktiškai?
Iš finansų ministrės išgirdome, kad ministerijų ir joms
pavaldžių institucijų „poreikiai“ 2011 metais buvo didesni visais 4 mlrd. litų, palyginti su 2010 metais.
Institucijos šalies biudžeto sudarymo procese jau įprato naudoti įvairius triukus.
Institucijos šalies biudžeto sudarymo procese jau įprato naudoti įvairius triukus.
Слайд 54Naudojami triukai
paprastai lėšų prašoma daugiau nei reikia, tikintis, kad :
finansų ministerijai
neišvengiamai „nupjovus“,
jų bus tiek, kiek iš tikrųjų norėta.
jų bus tiek, kiek iš tikrųjų norėta.
Слайд 55Problema yra ir atskiro žmogaus lygmenyje
kai liečiame tokias viešai teikiamas
paslaugas kaip sveikatos apsauga, švietimas ar keliai.
už šias viešąsias paslaugas valdžia tiesiogiai neima iš gyventojų visos sąnaudas padengiančios kainos,
bet iš dalies ar net pilnai subsidijuoja šių paslaugų teikimą, naudodama bendrąsias mokestines pajamas.
Paprastai taip daroma dėl paslaugų prieinamumo, lygybės didinimo ar skurdo mažinimo sumetimų.
už šias viešąsias paslaugas valdžia tiesiogiai neima iš gyventojų visos sąnaudas padengiančios kainos,
bet iš dalies ar net pilnai subsidijuoja šių paslaugų teikimą, naudodama bendrąsias mokestines pajamas.
Paprastai taip daroma dėl paslaugų prieinamumo, lygybės didinimo ar skurdo mažinimo sumetimų.
Слайд 56Natūralu, kad naudos gavėjai:
kurie nesusiduria su tiesiogine ir pilna teikiamos
paslaugos kaina, rems didesnes viešųjų paslaugų programas.
Panašus argumentas galioja ir viešųjų išlaidų mažinimo reformoms.
Juk naudos gavėjai paprastai yra koncentruota ir įtakinga grupė ir potencialiai daug prarastų dėl finansavimo apkarpymo, todėl dažnai jie linkę streikuoti ar per lobistus ginti savo interesus.
Panašus argumentas galioja ir viešųjų išlaidų mažinimo reformoms.
Juk naudos gavėjai paprastai yra koncentruota ir įtakinga grupė ir potencialiai daug prarastų dėl finansavimo apkarpymo, todėl dažnai jie linkę streikuoti ar per lobistus ginti savo interesus.
Слайд 57Priešingai, mokesčių mokėtojai
yra išsibarstę ir laimėtų santykinai nedaug, jei, būtų kažkiek
sumažintas mokytojų skaičius.
Todėl daugelyje šalių ir stringa panašios reformos,
o viešosios programos turi tendenciją pūstis.
Todėl daugelyje šalių ir stringa panašios reformos,
o viešosios programos turi tendenciją pūstis.
Слайд 58Tad kaip pasiekti didesnį efektyvumą viešąjame sektoriuje?
Būtinas centrinis strateginis komitetas, kuris
turėtų geresnį viešųjų lėšų panaudojimo alternatyvų naudos vaizdą,
ir kuris galėtų geriau palyginti konkuruojančius pasiūlymus kaip išleisti mokesčių mokėtojų pinigus,
nei išsibarstę ir labai savanaudiški asignavimų valdytojai.
ir kuris galėtų geriau palyginti konkuruojančius pasiūlymus kaip išleisti mokesčių mokėtojų pinigus,
nei išsibarstę ir labai savanaudiški asignavimų valdytojai.
Слайд 59Ką daryti?
Subsidiarumo principas labai populiarus ES: tai sprendimų priėmimo principas, nustatantis,
kad:
jie turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriuo jie yra veiksmingiausi.
Bet šis principas nesako, kad viską turime nuleisti į kuo žemesnį valdžios piramidės lygį!
jie turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriuo jie yra veiksmingiausi.
Bet šis principas nesako, kad viską turime nuleisti į kuo žemesnį valdžios piramidės lygį!
Слайд 60Deja, Lietuva šioje srityje yra padariusi kritinių klaidų.
Pavyzdžiui, mokyklos ar ligoninės
priklauso savivaldai, bet jų finansavimas didžiąja dalimi ateina iš centro.
Kodėl tada vietos politikai turėtų sutikti uždaryti pustuštę mokyklą ar ligoninę, jei tai yra „magnetai, kurie į rajoną pritraukia centro lėšas“?
Kodėl tada vietos politikai turėtų sutikti uždaryti pustuštę mokyklą ar ligoninę, jei tai yra „magnetai, kurie į rajoną pritraukia centro lėšas“?
Слайд 61Jei vyriausybė nori pajudėti į priekį
su švietimo ar sveikatos apsaugos tinklų
optimizavimu, ji turi :
arba susigrąžinti jį į centrinį lygį,
arba suteikti didelį finansinį savarankiškumą savivaldybėms, kad jos pradėtų rimčiau galvoti apie prioritetus.
Pirmasis variantas, R.Kuodžio nuomone, yra geresnis būdas pajudėti iš aklavietės.
arba susigrąžinti jį į centrinį lygį,
arba suteikti didelį finansinį savarankiškumą savivaldybėms, kad jos pradėtų rimčiau galvoti apie prioritetus.
Pirmasis variantas, R.Kuodžio nuomone, yra geresnis būdas pajudėti iš aklavietės.
Слайд 62Švietimo politika Lietuvoje:
Skirstomoji ( išteklių paskirstymas)
Perskirstomoji
Materialioji ( susijusi su konkrečių išteklių
skirstymu)
Etapinė
Nuolatinė ( švietimo politikos dokumentai)
Varžomoji ( numato ką drausti ir ką riboti)
Laisvinamoji ( siekiama išlaisvinti iš suvaržymų)
Svarbus politikos įvertinimas , taisytinos klaidos, trūkumai.
Turinys – tai ką valdžia numato daryti – strategija.
Forma – kaip tai įgyvendins
Etapinė
Nuolatinė ( švietimo politikos dokumentai)
Varžomoji ( numato ką drausti ir ką riboti)
Laisvinamoji ( siekiama išlaisvinti iš suvaržymų)
Svarbus politikos įvertinimas , taisytinos klaidos, trūkumai.
Turinys – tai ką valdžia numato daryti – strategija.
Forma – kaip tai įgyvendins
Слайд 63KLAUSIMAI
Švietimo reformos būtinumas.
Švietimo reformos eiga, problemos.
BVP dalis švietimui ir mokslui Lietuvoje.
BVP
dalis švietimui Prancūzijoje, Vokietijoje.
Švietimo išlaidų struktūra.
Reformos pasiekimai.
Konstitucinio teismo sprendimai.
Siūlomi Švietimo ir mokslo įstatymo pakeitimai.
Kodėl Lietuvoje stringa reformos?
Neūkiškumo priežastys.
Bendrųjų išteklių problemos.
Lietuvos švietimo politika.
Švietimo išlaidų struktūra.
Reformos pasiekimai.
Konstitucinio teismo sprendimai.
Siūlomi Švietimo ir mokslo įstatymo pakeitimai.
Kodėl Lietuvoje stringa reformos?
Neūkiškumo priežastys.
Bendrųjų išteklių problemos.
Lietuvos švietimo politika.
