Papildomai_teismu-praktika (1) презентация

asmens teisę į žalos, padarytos kuriais nors neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimą riboja inter alia Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintus teismo įgaliojimus vykdyti teisingumą, nukrypsta nuo konstitucinės žalos sampratos, įtvirtintos inter alia Konstitucijos 30 str. 2 d., pažeidžia konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus

kvotos, tardymo , prokuratūros ir teismo veiksmais atlyginimo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties LR Konstitucijai)
Teisė reikalauti tam tikros materialinės žalos atlyginimo paprastai turi būti paveldima ar kitaip perleidžiama; tačiau yra įmanomos ir tokios teisinės situacijos, kai teisė reikalauti tam tikros materialinės žalos atlyginimo yra neatskiriamai susijusi vien su tą žalą patyrusiu asmeniu ir negali būti siejama su jokiu kitu asmeniu

materialinės ir (arba) moralinės žalos atlyginimas visais atvejais turi būti išmokamas (ar kitaip kompensuojamas) būtent tam asmeniui, kuriam ji padaryta, ir kad atitinkamas atlyginimas apskritai negali būti išmokamas jokiam kitam asmeniui (asmenims). Atskirai paminėtinos teisinės situacijos, kai asmuo, kuriam buvo padaryta žala, yra miręs, juo labiau tada, kai asmeniui padarytos žalos turinį kaip tik ir sudaro tai, kad jam buvo atimta gyvybė
Absoliutus draudimas paveldėti fizinio asmens teisę į žalos <…> atlyginimą riboja inter alia Konstitucijos 109 straipsnyje įtvirtintus teismo įgaliojimus vykdyti teisingumą, nukrypsta nuo konstitucinės žalos sampratos, įtvirtintos inter alia Konstitucijos 30 str. 2 d., pažeidžia konstitucinius teisingumo ir teisinės valstybės principus

ją atlyginti pagrįstai reikalauja kiti asmenys, o asmuo, kurio atžvilgiu buvo atlikti neteisėti valstybės institucijų veiksmai ir kuriam tais veiksmais buvo padaryta atitinkama materialinė ir (arba) moralinė žala, nebegali pats reikalauti ją atlyginti dėl to, kad atitinkamų valstybės institucijų veiksmų neteisėtumas buvo nustatytas jau po to asmens mirties, arba dėl to, kad nors neteisėtumas buvo nustatytas dar tam asmeniui esant gyvam, jis mirė anksčiau, negu spėjo pasinaudoti teise reikalauti atlyginti žalą

apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui draudėjo (naudos gavėjo) reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri draudėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu
Sistemiškai aiškinant CK straipsnių, reglamentuojančių asmenų pasikeitimą prievolėje, taip pat CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio subrogaciją draudimo teisiniuose santykiuose, nuostatas, galima daryti išvadą, kad subrogacija ir regresinė prievolė draudimo teisiniuose santykiuose skiriasi

yra nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką: kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininką ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį

kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje

reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos ne draudimo sutarties ir ne draudimo teisės normos, o tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis

priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys) (CK 6.68 str. 1 d.)

reikalavimo teisę skolininko atžvilgiu, o šios prievolės vykdymo terminas jau yra suėjęs. Iš skolininko priteistas didelis neturtinės ir turtinės žalos atlyginimas ieškovams, tuo tarpu skolininkas atlieka ilgalaikę jam paskirtą bausmę ir yra nemokus.
Nepriimdamas palikimo, į kurį skolininkas turi teisę, jis siekia išvengti žalos atlyginimo kreditoriams, turintiems reikalavimą dėl jo padaryto nusikaltimo.
Nors ieškovai nėra skolininko motinos kreditoriai, tačiau skolininkas įgijo teisę paveldėti turtą po motinos mirties. Bylą nagrinėję teismai pagrįstai konstatavo, kad šis asmuo nepriima palikimo, siekdamas išvengti prievolės vykdymo minėtų kreditorių atžvilgiu, todėl kreditoriai turi teisę įgyvendinti šio skolininko teises pareikšdami netiesioginį ieškinį dėl skolininko teisės priimti paveldimą turtą nustatymo

priėmimas ar atsisakymas jį priimti yra įpėdinio laisva valia pareiškiama teisė, yra negalimas įpėdinio įpareigojimas priimti palikimą
Tačiau nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn.